Lietuvos kinematografininkų sąjunga, bendradarbiaudama su Neringos kultūros ir turizmo informacijos centru „Agila“ bei Neringos savivaldybe, šiuo renginiu kasmet mini Baltijos kelią. Festivalyje pristatoma Lietuvos kino panorama, supažindinama su kaimynų filmais, vyksta kino kultūros sklaidai skirti renginiai.

„Negalime nuspėti, koks oras bus rugpjūčio pabaigoje Neringoje, bet nesunkiai prognozuojame atmosferą, kuri laukia „Baltijos bangoje“. Tai jaukus festivalis, kuriame šiuolaikinio kino kūrėjai ir smalsi, atvira publika bendrauja daug ir nevaržomi skubių reikalų, nuolatinio bėgimo. Mūsų festivalyje sau įdomių seansų randa šiuolaikinės ir istorinės tematikos filmų gerbėjai, įvairių amžiaus grupių publika. Branginame vietinės bendruomenės ir Nidoje atostogaujančiųjų susidomėjimą edukacine festivalio dalimi – animacijos mokyklėle, kurioje kasmet sukuriami vaikų filmai jau tapo neatskiriama festivalio dalimi“, – sako Lietuvos kinematografininkų sąjungos direktorius, prodiuseris Arūnas Stoškus. Per kelerius metus festivalis prisitaikė prie jį varžančių aplinkybių – riboto seansų skaičiaus, kino rodymams neskirtos erdvės – ir sėkmingai vyksta Nidos bendruomenės namuose.

„Bet šiemet kaip niekad jaučiame apmaudą, negalėdami parodyti visų filmų, kuriuos norėtume. Tikimės, kad atsigriebsime kitąmet, kai jau bus atidaryta daugiafunkcinė kultūros erdvė „Agila“. O šiemet vėl kviesime į „Vasaros knygyną“, Neringos bendruomenės popietę – tęsime pernai užsimezgusias festivalio tradicijas. Be to, publikos laukia naujiena, du festivalio viešnios, programos „Lokys, liūtas ir šakelė“ seansai, praplečiantys programą geriausiais Baltijos jūros regiono filmais – parodysime Aki Kaurismäki „Nukritusius lapus“ („Kuolleet lehdet“) ir Christiano Petzoldo „Liepsnojantį dangų“ („Roter Himmel“), – pasakojimą apie „Baltijos bangą“ tęsia programos kuratorė kino kritikė Rasa Paukštytė. 

Festivalio atidarymo vakarą organizatoriai pakvies žiūrovus į du ryškiausius sezono filmus. „Sidabrine gerve“ už geriausią metų dokumentinį filmą apdovanoto filmo „Mamutų medžioklė“ režisierė Aistė Stonytė seka paskui dingusią kino juostą – pasakoja legendomis apipintą Kauno dramos teatro istorijos epizodą, kai buvo sumanyta nufilmuoti uždraustą Jono Jurašo spektaklį „Mamutų medžioklė“. Tačiau tai – tik vienas šio filmo sluoksnis. Naudodamasi išlikusia archyvine medžiaga, kalbėdama su Jonu Jurašu, kino operatoriumi Donatu Pečiūra, teatro kritike Audrone Girdzijauskaite, kitais įvykių liudininkais, režisierė prisiliečia prie dažnai nutylimų, bet neužgijusių praeities žaizdų, kurias kultūros žmonėms paliko komplikuoti santykiai su sistema, kompromisai, bandymai pasivyti laiką. Filmo operatorės Kristinos Sereikaitės portretai filme neretai iškalbingiau už monologus liudija filmo herojų dramas. Kitas atidarymo vakaro kūrinys – net kelių „Sidabrinių gervių“ laureatas, Marijos Kavtaradze filmas „Tu man nieko neprimeni“, apdovanotas kaip geriausias ilgametražis filmas. M. Kavtaradze pripažinta ir geriausia metų scenariste bei režisiere, Greta Grinevičiūtė už vaidmenį filme pelnė geriausios metų aktorės, Kęstutis Cicėnas – geriausio metų aktoriaus apdovanojimus; geriausios metų montažo režisierės titulas atiteko filmą sumontavusiai Silvijai Vilkaitei. Subtilia kino kalba pasakodamas dviejų jaunų žmonių jausmų istoriją, filmas kelia nepatogius klausimus apie intymumą, jausmų ir kūniškos jų išraiškos dermę.

Festivalį uždarys Europos kino akademijos geriausio dokumentinio filmo apdovanojimą pelnęs estų režisierės Annos Hints dokumentinis filmas „Pirties seserys“ („Savvusanna sõsarad“) ir geriausiu vaidybinio filmo prizu Estijos festivalio „Juodosios naktys“ programoje „Rabels with a Cause“ apdovanota režisieriaus Tomo Vengrio dramedija „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“. A. Hints filme sutiksime moteris ir merginas, kurioms pirtis yra vieta atskleisti savo tapatybes, kalbėti apie pažeidžiamumą, išpažinti seserystę. Išeivijoje augęs ir kiną JAV studijavęs T. Vengris kviečia apsilankyti nuomojamame sostinės bute, kurio sienos sunkiai atlaiko santykių dramas.

Festivalyje bus surengtas specialus dokumentininko Arturo Jevdokimovo naujo filmo „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“ seansas. „Esu labai dėkinga režisieriams ir prodiuseriams, kurie suteikia išskirtinę galimybę Nidos publikai pirmajai pamatyti įdomiausius filmus. Šis režisieriaus A. Jevdokimovo, prodiuserės Ringailės Leščinskienės, operatoriaus Bernardo Andriušio filmas aprėpia nelauktai platų temų spektrą – nuo 10-ajame dešimtmetyje prasidėjusių kalėdinių eglučių auginimo peripetijų, globalaus pasaulio problematikos iki asmeninių filmo herojų tragedijų. A. Jevdokimovas yra dokumentininkas par excellence, man atrodo, jis tiesiog negali aukoti įdomesnės temos, svarbesnio filmo kelyje atsitikusio siužeto, spalvingesnio personažo dėl tvarkingo filmo su viena žinute. Jo filmo „chaosas“ pulsuoja gyvenimo nenuspėjamumu, atsitiktinumais. Filmas buvo įtrauktas į festivalio „Lubuskie Leto Filmowe“ konkursinę programą, jo laukia keli festivaliai Vokietijoje. Tai filmas, kuris provokuoja diskusijoms, be kurių „Baltijos bangos“ nebeįsivaizduoju. Tikiuosi jų ir po debiutinio Irmos Pužauskaitės vaidybinio filmo „Devintas žingsnis“, skirto sudėtingiems tėvo ir dukters santykiams“, – sako R. Paukštytė.

Trys filmai iš Latvijos dėmesingi istoriniams visuomenės raidos aspektams, tikrų istorijų interpretacijoms. Režisierius Dāvis Sīmanis Berlyno festivalyje Ekumeninės žiuri prizą pelniusiame filme „Marijos tyla“ („Marijas klusums“) maišydamas nebylaus ir pokario kino stilistiką pasakoja apie stalinmetį, atskleidžia mažai žinomą aktorės Marijos Leiko gyvenimo tragediją. Irgi pagal tikrus įvykius sukurto filmo „Mano laisvė“ („Mana brīvība“, rež. Ilze Kunga-Melgaile) herojė – lenkų kilmės Latvijos Atgimimo veikėja Ita Kozakeviča. Šiame filme įsimintiną vaidmenį sukūręs aktorius Darius Meškauskas „Sidabrinėse gervėse“ buvo apdovanotas geriausio antraplanio aktoriaus prizu. Abu filmai – įtraukiantys pasakojimai apie moteris istorijos verpetuose; jie sudomins ir istorinėmis žiniomis, ir gerais aktorių vaidmenimis, ir skirtinga kino kalba. Trečias latvių filmas ­– dokumentinis Ivo Briedžio „Homo Sovieticus“ (2021) – siekia atsakyti į klausimą, kokią prasmę įdedame į „homo sovieticus“ sąvoką.

„Baltijos bangos“ programa daugiausia norima atspindėti, kuo gyveno lietuviškas kinas praėjusiais metais. Viena iš pastebimų sezono ypatybių buvo dokumentinio kino įvairovė – nuo įspūdingų asmenybių portretų iki bandymo atskleisti būtojo ir esamojo laiko slinktis. Festivalio programoje publika pamatys daug komplimentų sulaukusį režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinį filmą „Mūza“, kuriame Mūza Rubackytė atskleidžia savo įstabios kūrybinės ir asmeninės biografijos užkulisius. Šis intriguojantis pasakojimas praturtintas archyviniais kadrais, pianistės repeticijų, koncertų akimirkomis, be kita ko, turi ir archyvinės vertės.

„Baltijos bangos“ publika pamatys meistriškai sukurtą režisieriaus Vytauto Dambrausko pasakojimą apie 1979–1989 m. „Žalgirio“ krepšinio komandą. Tai retas atvejis, kai filme apie sportą autoriams pavyko pagaviai papasakoti ir apie laiką, pilną nuotykių, istorijos lūžių, žmogiškų dramų.

Pernai „Baltijos bangoje“ pirmą kartą įvyko bendruomenės kino popietė, sulaukusi didelio atgarsio. Šįmet festivalio organizatoriai nutarė pratęsti aktualius pokalbius su bendruomene ir tarpininku pasirinko Eimanto Belicko režisuotą filmą „Karta. EU“, kurį 2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą pradėjo kurti idėjos autorius Arūnas Matelis. Filmas stebi kelių vaikų biografijas nuo gimimo 2004 m. iki pilnametystės, o kartu su jų branda matome ir kintantį šalies vaizdą.