Paauglys berniukas Jasperas (14) įsimyli vyresnę moterį (40), kurią jis sutinka bastydamasis naktį miesto gatvėmis. Moteris pasikviečia jį į savo namus, ledo vilą, kuri dar statoma. Moteris serga vėžiu, tačiau berniukas to nežino. Ji mano, kad vėžio ląstelių dauginimąsi galima sustabdyti laikant kūną šaltyje.

Įsimylėjęs berniukas nori gyventi kartu su moterimi statomoje viloje. Moteris supranta, kad jų santykiai gali būti pražūtingi berniukui, ir bando nuslopinti abiejų jausmus, tačiau Jaspero buvimas šalia tampa vis svarbesniu žmogaus artumo faktoriumi.
Moters kūno temperatūra vis krinta. Ji jau turėjo būti mirtinai sušalus, tačiau, gydytojų nuostabai, ji teigia, kad jaučiasi vis geriau.

Jaspero meilė ir troškimas perauga į gilius ir nekontroliuojamus jausmus moteriai. Pavydo akimirką jis nuskandina Gunnar, ledo vilos statybos rangovą. Moteris pagaliau supranta, kad Jaspersas – jau nebe vaikas, ir kad nebėra kelio atgal į normalių ir šiltų žmonių pasaulį. Jo nuoširdi meilė įžiebia paskutinę viltį moters gyvenime ir gilią meilę jam. Jo gyvenimo pirmą ir paskutinę meilę.