Ištrauka iš filmo „Laiko tiltai”:
„Stebimoji dokumentika yra mūsų žanras. Mes paskiriame savo laiką tyrinėjimams. Iš esmės, kuriame poemą. Visi įvykiai yra tolygiai svarbūs. Filmuojantysis turi įsijausti į žmogaus, kurį filmuoja, dvasinę būklę. Mes gyvename kartu su kamera. Kamera ir laiku. Mes žiūrime iš arti.” – sako Ivars Seleckis.
Ivars Seleckis – vienas iš žinomiausių Latvijos dokumentinių filmų režisierių bei Baltijos poetinės dokumentikos tradicijos atstovas. Jo, kaip filmų kūrėjo karjera, prasidėjo 1958 metais Rygos filmų studijoje, kurioje jis dirbo kaip operatoriaus asistentas. Ivars Seleckis mokėsi Sąjunginiame kinematografijos institute (VGIK), kur baigė kino operatoriaus specialybę ir po poros metų jau surežisavo savo pirmąjį filmą.
Režisierius Ivars Seleckis filmavimų metu, 1973
Nuotrauka – Voldemārs Jemeļjanovs
Didelė Ivaro Seleckio filmografijos dalis jau yra tapusi Latvijos kino istorijos kanono dalimi. Vienas iš svarbiausių kūrinių – trilogija iš Skersiela gatvės, esančios Rygoje: „Skersgatvis” („Šķērsiela”, 1988), „Nauji laikai Skersgatvyje” („Jaunie laiki Šķērsiela”, 1999), Kapitalizmas Skersgatvyje” („Kapitālisms Šķērsielā”, 2012).
Pirmasis iš filmų – “Skersgatvis” („Šķērsiela”, 1988) – laimėjo tris svarbiausius tarptautinius dokumentinio kino apdovanojimus: Europos kino akademijos „Feliksą”, Amsterdamo dokumentinių filmo festivalio Jorio Ivenso apdovanojimą bei Yamagatos dokumentinių filmų festivalio Roberto Flaherčio apdovanojimą.
Savo filmuose Ivars Seleckis dažniausiai stebi paprastų Latvijos gyventojų kasdienybę, kaip ir filme „Skersgatvis” („Šķērsiela”, 1988). Režisierius fiksavo 800 metrų ilgio gatvę, kurioje susiduria visų socialinių sluoksnių žmonių gyvenimai. Filme, ši gatvė tapo tarsi visos Latvijos visuomenės mažu modeliu. Tačiau režisieriaus žvilgsnis – ne kritiškas, o kupinas empatijos.
Vėliau, režisierius sukūrė dar du filmus, kuriuose stebima ta pati gatvė. Bėgant laikui, skersgatvio gyvenimas nuolat keitėsi, kaip keitėsi ir filmo herojai. Trilogija tapo Latvijos istorijos liudijimu, kuriame žiūrovas gali pajusti šalies politinius, ideologinius ir ekonominius pokyčius.
„Kadras turi parodyti tai, kas negali būti pasakyta. Kadras taip pat yra tekstas. Tiesiog, jį žmogus įsisavina per akis, o ne klausydamas. Vizualinė kadro galia turi būti tokia, kad kalbėti tiesiog nereikėtų.” – teigia filmų kūrėjas Ivars Seleckis.
Tuo pačiu režisierius prideda: „Tačiau! Jei kažkas kalba – visiškai nesvarbu, ar tas žmogus sėdi, stovi ar eina. Jei kažkas turi ką pasakyti, ir tai pasako, tuomet tai yra pats svarbiausias dalykas.”
Net perkopęs aštuntąją dešimtį, Ivars Seleckis vis dar yra aktyviai kuriantis režisierius. 2018 metais, jo filmas „Tęsinys” (“Turpinajums”, 2018) buvo išrinktas atstovauti Latviją siekiant “Oskaro” apdovanojimo užsienio kalbos kategorijoje.
„Laiko tiltai“ – bendras Baltijos šalių projektas, kurį prodiusavo Arūnas Matelis, Algimantė Matelienė („Studio Nominum“, Lietuva), Uldis Cekulis („VFS Films“, Latvija) ir Riho Vastrik („Vesilind“, Estija) bei parėmė Lietuvos kino centras, Latvijos nacionalinis kino centras, Estijos kino institutas, prestižiniai Europos kino fondai „Eurimage“ ir „Media“, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Latvijos ir Estijos nacionalinės televizijos
Šis pranešimas yra Studio Nominum informacinės serijos “8 ½ portreto” dalis. Ivars Seleckis – vienas iš aštuonių režisierių-herojų filme „Laiko tiltai”. Filmas kino teatruose pasirodys Rugpjūčio 23 dieną.
